Jeigu DK 174 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežastys: „1) yra laikinai nedarbingas; 2) įgyja teisę į tikslines atostogas, nurodytas DK 178 straipsnyje; 3) įgyja teisę į nemokamas atostogas, nurodytas DK 184 straipsnio 1 dalyje; 4) atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti DK 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais; 5) dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes, nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems darbams“ atsirado kasmetinių atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką (DK 174 str. 2 d.).
Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 4 punktu, neatvykimo į darbą laikas darbuotojui turint nedarbingumo pažymėjimą ligoniui (vaikui) slaugyti bei laikas turint pažymą ligoniui slaugyti, laikytini nedarbingumo laiku. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas (toliau – LAT) 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 patvirtintoje „Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), apibendrinimo apžvalgoje” 4 punkte išaiškino: „Darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpis pagal DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra laikotarpis, patvirtintas sveikatos priežiūros įstaigų pažymėjimais ar pažymomis, išduotais vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr.307/68 patvirtintomis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklėmis, kurio metu darbuotojas nepriklausomai nuo laikino nedarbingumo atsiradimo priežasties (dėl savo paties ligos ar jo šeimos nario ligos arba dėl kitų priežasčių) buvo laikinai nedarbingas. DK 133 straipsnio 3 dalyje aptariami laikotarpiai, per kuriuos darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais, įskaitomi į darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpį DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.“
Šiuo metu galiojančiose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653 /A1-356 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat Sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 18 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei Ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 89-4740) patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau vadinama – Taisyklės) nustatyta kokiais atvejais, kas, kam ir kuriam laikui išduoda minėtuosius pažymėjimus. Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai bei elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos arba motinystės socialinio draudimo išmoką, taip pat yra pagrindas pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą.
Будущий премьер-министр Литвы от социал-демократов Гинтаутас Палуцкас заявил, что у него есть все кандидатуры министров, он планирует обсудить их с президентом Гитанасом Науседой
ПодробнееВ четверг Сейм Литвы одобрил назначение социал-демократа Гинтаутаса Палуцкаса на пост премьер-министра.
Подробнее